Mètras (gr. metron – matas), m, pagrindinis SI ilgio vienetas – atstumas, kurį vakuume nusklinda šviesa per 1/299792458 sekundės. Šią metro apibrėžtį 1983 patvirtino XVII Generalinė matų ir svarsčių konferencija. T. p. vartojami daliniai (decimetras, centimetras, milimetras, mikrometras ir kiti) ir kartotiniai (kilometras ir kiti) ilgio vienetai. Iki 18 a. pabaigos metrai buvo traktuojami dvejopai: kaip svyruoklės, kurios svyravimų pusperiodis yra 1 s, ilgis ir kaip 1/10 000 000 Žemės dienovidinio, einančio per Paryžių, lanko nuo pusiaujo iki Šiaurės ašigalio ilgio dalis (remiantis išmatuoto šio dienovidinio lanko tarp Dunkerque’o ir Barselonos duomenimis). 1791 Prancūzijos mokslų akademija suteikė pirmenybę antrajai apibrėžčiai. 1795 pirminis metro etalonas (sijelė) pagamintas iš žalvario.

Pirmasis naudoti metro terminą pasiūlė Titas Livijus Burattini 1675 Vilniuje išleistoje knygoje Visuotinis matas (Misura universale). Jo paminėtas metro cattolico (katalikiškasis metras, t. y. metras, kuris turėtų būti naudojamas visuose katalikiškuose kraštuose) buvo ilgio vienetas, lygus sekundinės svyruoklės ilgiui (nuo dabartinio metro jis skyrėsi puse centimetro).

Monetos averse ant metro ilgio (pagal T. L. Burattini) vijų, susuktų į spiralę, puslankiu išdėstyti užrašai „LIETUVA“, UAB „Lietuvos monetų kalyklos“ logotipas, „2025“ metai, žemiau centro – nominalas „20 €“.

Monetos reverse ant metro ilgio (pagal T. L. Burattini) vijų, susuktų į spiralę, užrašai „METRO CATTOLICO“, „ANNO 1675 VILNIUS“, „TITO LIVIO BURATTINI“, „MISURA UNIVERSALE“.