Šių metų pokyčiai aukso rinkoje negalėjo aplenkti nei vieną kiek labiau rinkas sekantį investuotoją. Brangiojo metalo kaina gerina istorinius rekordus, o nuo metų pradžios prieaugiu auksas kol kas lenkia didžiąją dalį kitų turto klasių. Nepaisant stiprokai pabrangusio metalo, aukso paklausa nemažėja. Tiek centriniai bankai, tiek investuotojai toliau renkasi geopolitinių įtampu metu saugia užuovėja įvardijamą prieglobstį, o analitikai prognozuoja tolimesnį kainos augimą.
Istoriniai pokyčiai
Auksas per šiuos metus iki straipsnio rengimo dienos (balandžio 24 d.) buvo pabrangęs 13%. Uncijos kaina biržoje siekė 2,34 tūkst. JAV dolerių. Įpusėjus balandžio mėnesiui už auksą buvo mokama ir po beveik 2,45 tūkst. JAV dolerių, t.y. daugiausiai istorijoje. Metalas per pastarųjų metų laikotarpį pabrango beveik 17%, o per pastaruosius penkerius metus kainos prieaugis siekia net 83%. Nors ir galbūt ir neteisinga lyginti, tačiau, lyginant su pagrindiniu JAV akcijų indeksu, per šį laikotarpį aukso kainos pokyts buvo didesnis. „S&P 500” indekso reikšmė per pastarųjų penkių metų periodą paaugo 74,2%.
Dar prieš dešimtmetį už aukso unciją buvo mokėta daugiau nei 1 tūkst. JAV doleriu mažiau nei mokama šiuo metu. Kad ir kaip dažnai nuvertinamas kai kurių investicijų valdymo profesionalų dėl fundamentalios vertės nebuvimo, tačiau tokie pokyčiai (tiek trumpalaikiai, tiek ilgesnių laikotarpiu) parodo, kad auksas yra tikrai tinkama turto klasė strategiškai diversifikuojant portfelį ir, pavyzdžiui, siekiant apsisaugoti nuo infliacijos ar geopolitinių rizikų, kurios šiuo metu yra itin aktualios.
Remiantis „Pasaulio Aukso Tarybos“ (angl. World Gold Council“) duomenimis, vidutinis metinis aukso kainos prieaugis (angl. CAGR) per pastarąjį dešimtemtį sudarė 6,3% ir pagal grąžą nusileido tik JAV akcijoms, kurios generavo 12,3% per metus. Per pastaruosius 20 metų aukso kainos prieaugis vidutiniškai sudarydavo po 9,3% ir pagal jį lenkė tiek išsivysčiusių rinkų akcijas (be JAV), tiek obligacijas ar besivystančių rinkas. Tokiu laikotarpiu auksas nusileido tik JAV akcijoms, kurios generavo 9,9% metinę vidutinę grąžą. Panašiai atrodo ir dar ilgesnis laikotarpis. Nuo 1971 metų, aukso kainos vidutinis metinis prieaugis siekė 8,2%. JAV akcijos generavo 10,6% vertės prieaugį. Nuo jų nedaug atsiliko bendras žaliavų indeksas, kuris kilo po 8,1%. JAV obligacijos generavo vidutinę 5,8% grąžą, o, pavyzdžiui, besivystančių rinkų metinė vidutinė grąža per daugiau nei 50 pastarųjų metų siekė 6,3%.
Aukso paklausa
Istoriškai aukso kainos augimą lemdavo metalo pasiūla, jo paklausa juvelyrikoje, finansų rinkose, centrinių bankų veiksmai ir jų rezervų didinimas ar mažinimas, geopolitinė situacija, JAV dolerio ir palūkanų pokyčiai. Tradiciškai palūkanų ir aukso kainos pokyčiai turėdavo neigiamą koreliaciją. Tiesa, bent jau pastaruoju metu šis ryšis nutrūko. Palūkanos tiek JAV, tiek kitose valstybėse toliau laikosi aukščiausiame lygyje per dešimtmetį, o aukso kaina taip pat gerina rekordus. Esant aukštoms palūkanų normos investuotojai renkasi būtent skolos vertybinius popierius, o ne jokio pajamingumo negeneruojančią turto klasę. Žinoma, finansų rinkose tikimasi artėjančio palūkanų mažinimo, tiesa, to tikimybės dėl vis dar per aukštame lygyje išliekančios infliacijos vis vėlinamos, o dabartiniams aukso kainos pokyčiams tai nedaro įtakos. Bent jau šiuo metu pagrindinę rolę galima skirti geopolitinei situacijai. Pastarasis kainos ralis sutapo su įvykių Izraelyje pradžia praėjusių metų spalio mėnesį. Per šį laikotarpį aukso kaina pakilo beveik 500 JAV dolerių už unciją.
Bendra aukso paklausa praėjusiais metais buvo didžiausia istorijoje ir siekė 4,89 tūkst. tonos. Centriniai bankai toliau nemažino savo rezervų didinimo apsukų ir per metus atsargas papildė 1,03 tūkst. tonos. Tai buvo beveik tiek pat, kiek per rekordinius 2022 metus, kai buvo įsigyta 1,08 tūkst. tonos. Didžiausia paklausos dalis tenka juvelyrikos sektoriui. Praėjusiais metais juvelyrikos dirbiniams sunaudota 2,09 tūkst. tonos aukso. Juvelyrikoje aukso sunaudojimas, lyginant su 2022 metais, beveik nepasikeitė, nors metalas ir stiprokai pabrango. Prie to prisidėjo šoktelėjusi paklausa Kinijoje. Investiciniams luitams ir monetoms sunaudota 1,19 tūkst. tonos aukso, t.y. 3% mažiau nei prieš metus. Įdomu tai, jog aukso investiciniai fondai praėjusiais metais pardavė daugiau aukso nei papildė jo atsargas. Būtent čia atsispindi minėtas investuotojų pasirinkimas aukštų palūkanų laikotarpiu, jiems renkantis grąžą užtikrinančius pinigų rinkos fondus ar obligacijas. Elektronikos ir technologijų sektoriuje taip pat sunaudota mažiau aukso. Pirmą kartą paklausa krito mažiau 300 tonų per metus.
Nepaisant visuose pagrindiniuose aukso paklausos šaltiniuose registruoto, kad ir nedidelio, bet mažėjimo, bendra suskaičiuojama aukso paklausa išaugo. Pasaulio Aukso Tarybos duomenimis, ji praėjusiais metais padidėjo 3%. Tą daugiausiai lėmė itin stipriai išaugusi OTC (angl. Over The Counter) prekyba. OTC prekyba tai užbiržinė prekyba, kurioje sandoris sudaromas tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo be biržos. Pasak Tarybos, tokios prekybos apimtys išaugo nuo 52,8 tonų 2022 metais iki net 450 tonų praėjusiais metais. Didžioji dalis aukso prekybos istoriškai ir šiuo metu vyksta Londone (tiek per biržą, tiek OTC), kur įsikūrusios Londono metalų ir lydinių biržos. Tiesa, vis daugiau aukso suprekiaujama ir kituose pasaulio regionuose, pvz. JAV, Šachajuje, Tokijuje.
Didžiausi aukso pirkėjai
Daugiausiai aukso įsigyjančios pasaulio valstybės, kaip ir įprasta, išlieka Indija ir Kinija. Pastarosios pirkimų apimtys pastaraisiais metais gerokai išaugo. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, aukso luitų ir investicinių monetų paklausa Kinijoje praėjusias metais išaugo iki 279,5 tonos, t.y. beveik 60 tonų arba 28% daugiau nei metus prieš. Šalyje aukso juvelyrikos dirbinių paklausa augo 10%, kai Indijoje, kuri garsėja aukso papuošalų populiarumu, krito 6%. Indijoje bendras investicijų į aukso luitus ir monetas kiekis augo, tačiau ne taip sparčiai, kaip kaimyninėje šalyje. Bendra šalies aukso luitų ir monetų paklausa praėjusiais metais siekė 185,2 tonos, kai 2022 metais sudarė 173,6 tonos.
Prie didėjančio investicinio aukso populiarumo Kinijoje prisideda toliau besitęsianti krizė šalies nekilnojamojo turto sektoriuje, taip pat šalies vykdoma politika bei stipriai atpigusi vietinė valiuta. Krizė palietė ir vietines akcijų biržas, kuriose toliau vyrauja meškos ir daug optimizmo bent jau artimiausiu (ko gero ir ilgesniu) laikotarpiu nenusimato. Nors pagrindiniai šalies akcijų indeksai nuo metų pradžios ir kiek pakilo, tačiau nuo 2021 metais pasiektų aukštumų vis dar kritę po daugiau nei 30%. Užsienio investuotojai dėl vykdomos politikos vengia didinti investicijas į Kiniją ir jas nuosekliai mažina, o vietiniams investuotojams didelio pasirinkimo nėra, tad investicinis auksas tampa viena iš patraukliausių turto klasių. Turtingesni šalies gyventojai renkasi nekilnojamąjį turtą ar kitas turto klases užsienio valstybėse, t.y. JAV, Europoje ar Japonijoje. Praėjusiais metais tarp Tokijuje esančių prabangių apartamentų pirkėjų dominavo kinai. Skaičiuojama, kad 2023 metais iš Kinijos gyventojai ir privačios kompanijos išveždavo po 50 mlrd. JAV dolerių per mėnesį. Tai daroma įvairiais būdais, įskaitant ir fizinį auksą. Vidaus rinkoje aukso paklausa atsispindi ir šalies importe. Kinija per pirmus tris šių metų mėnesius importavo 34% daugiau aukso nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
Centriniai bankai
Bendros aukso paklausos atžvilgiu vis didesnę dalį sudaro ir centriniai bankai, kurie toliau nuosekliai didina savo rezervų atsargas. Prasidėjus karui Ukrainoje kai pasaulio valstybės paspartino aukso įsigijimus, atsižvelgdamos į situaciją, kai JAV taikydama ir įvesdama sankcijas tam pradėjo vis labiau naudoti JAV dolerį. Pavyzdžiui, Kinijos centrinis bankas pastaruosius 17 mėnesių iš eilės pildė savo aukso atsargas ir siekia toliau jas didinti. Praėjusiais metais tarp visų centrinių bankų būtent Kinijos įsigijo daugiausiai aukso. Šalis tuo pačiu mažino ir investicijas į JAV obligacijas ar JAV dolerį. Nepaisant pildomų rezervų, Kinija sukaupto centrinio banko aukso atsargomis vis dar gerokai atsilieka nuo, pagrindinės savo konkurentės JAV.
Per praėjusius metus Kinija rezervus papildė 181 tona aukso ir šiuo metu pagal turimas metalo atsargas yra dar tik šešta valstybė pasaulyje. Kovo mėnesį šalis aukso pavidalu laikė vos 4,3% visų savo turimų rezervų. Tai gerokai mažiau nei vidutiniškai kitų valstybių sukauptos atsargos. „Bloomberg“ duomenimis, kitų pasaulio centrinių bankų užsienio valiutų rezervuose aukso dalis vidutiniškai siekia apie 13%. Kinijos centriniam bankui nusprendus vos 1% savo viso sukaupto rezervo turto dalį iškeisti į auksą, tai reikštų, kad papildomai reikėtų įsigyti 420 tonų metalo, o tai yra net apie 11% visos pasaulio metinės aukso pasiūlos. Analitikai neabejoja, kad Kinija toliau didins savo aukso rezervus, norėdama pasivyti kitus pasaulio centrinius bankus.
Bendrai per visus praėjusius metus pasaulio centriniai bankai padidino turimų aukso rezervų apimtis 1,03 tūkst. tonos. Lyginant su rekordiniais 20222 metais, centrinių bankų paklausa nežymiai sumažėjo, tačiau, pavyzdžiui, lyginant su 2021 metais, pirkimai išaugo 2,3 karto, o, su 2020 metais, net 4 kartus. Remiantis Pasaulio Aukso Tarybos duomenimis, apskritai istorijoje tik du kartus centriniai bankai per metus įsigijo daugiau nei po 1 tūkst. tonos aukso, t.y. praėjusiais ir 2022 metais. Jeigu Kinija per 2023 metus atsargas papildė daugiausiai, tai antroje vietoje po jos rikiavosi Lietuvos kaimynė Lenkija, kurios centrinis bankas įsigijo 130 tonų aukso. Lenkijos centrinis bankas siekia aukso dalį padidinti iki 20% visų šalies sukauptų užsienio valiutų rezervų. Praėjusių metų pabaigoje auksui teko 12% dalis. Lietuvos centrinis bankas turi 5,8 tonos aukso. Praėjusių metų pabaigoje jo vertė siekė 350,1 mln. EUR ir per metus išaugo 9%. Bendras šalies centrinio banko sukauptos tarptautinės atsargos siekė 5,6 mlrd. EUR.
Praėjusių metų pabaigoje didžiausias pasaulyje aukso atsargas buvo sukaupusi JAV. Šalies atsargos siekė 8,13 tūkst. tonų. Vokietijos centrinis bankas turėjo sukaupęs 3,35 tūkst. tonų aukso. Italijos – 2,45 tūkst. Tonos, Prancūzijos – 2,43 tūkst. t., Rusijos – 2,33 tūkst. t. Kinijos atsargos siekė 2,22 tūkst. tonų.
Aukso pasiūla
Aukso pasiūla praėjusiais metais siekė 4,89 tūkst. tonos. Beveik 75% metinės metalo paklausos patenkina jo gavyba. Per 2023 metais, lyginant su 2022 m., aukso iškasta 1% daugiau, t.y. 3,64 tūkst. tonos. Likusi dalis (1,23 tūkst. tonos) išgauta auksą perdirbant. Perdirbimo apimtys per metus ūgtelėjo 9%. Auksas yra unikalus metalas tuo, kad iš esmės yra amžinas. Skaičiuojama, kad per žmonijos istoriją iškasta daugiau nei 210 tūkst. tonų aukso ir jis vienokia ar kitokia forma šiuo metu vis dar egzistuoja. Tą leidžia metalo savybės. Auksas yra atsparus cheminiams poveikiams, įprastomis sąlygomis jo neveikia nei oro sąlygos nei vanduo. Taip pat metalo neveikia ir įvairios rūgštys. Pagal fizikines savybes, auksas yra labiausiai kalus iš visų žinomų metalų, taip pat vienas iš geriausių laidininkų šilumai bei elektrai.
Remiantis jau minėtos Pasaulio Aukso Tarybos duomenimis, daugiausiai aukso pasaulyje iškasama Kinijoje. Nuo jos nežymiai atsilieka Rusija ir Australija. Toliau rikiuojasi Kanada, JAV. Po šių plotu išsiskiriančiu valstybių seka gerokai mažesnės Gana, Peru. 2022 metais daugiau nei 100 tonų aukso iškasė 11 pasaulio valstybių. Tarp jų nepateko Pietų Afrikos Respublika, kuri per 2022 metus iškasė 92,6 tonos aukso. Skaičiuojama, kad būtent šioje valstybėje esančioje aukso kasykloje „South Deep“ yra didžiausi aukso klodai pasaulyje tarp visų pasaulyje veikiančių kasyklų. Pietų Afrikoje auksas yra kasamas esant didesniam nei 3 km. gyliui. Kitoje Pietų Afrikos kasykloje „Mponeng“ auksas yra kasamas giliausiai pasaulyje – didesniame nei 4 km. Gylyje. Įvairiais vertinimais, „South Deep“ kasykla veiks iki 2092 metų.
Analitikų prognozės
Sulaukus tokių kainų pokyčių, aktyviau prognozes koreguoja ir didžiausių investicinių bankų analitikai. Ko gero daugiausiai dėmesio sulaukė JAV banko „Citi“ prognozė paskelbta balandžio mėnesio viduryje. Banko analitikų vertinimu, aukso kaina per 6 – 18 mėnesių laikotarpį galėtų perlipti 3 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą. Tai reikštų dar apie 29% kainos augimą nuo dabartinio lygio. „Citi“ prognozuoja tolimesnį metalo paklausos augimą jau apžvelgtoje Kinijoje. Taip pat neabejotinai įtakos turės situacija Vidurio Rytų regione. Nors situacija kiek aprimusi, tačiau jai paaštrėjus „Citi“ tikėtųsi dar vieno aukso kainos šuolio. Be to, artėja JAV prezidento rinkimai, kurie kelia ir didina bendrą neapibrėžtumą. Analitikų vertiimu, aukso kainos „grindys“ yra ties 2 tūkst. JAV dolerių už unciją riba. Bazinio scenarijaus atveju, „Citi“ tikslinė kaina metų pabaigai yra numatyta ties 2,5 tūkst. JAV dolerių už unciją lygių. Kitų metų pabaigoje „Citi“ prognozuoja 2,87 tūkst. JAV dolerių kainą.
„Bank of America“ strategai taip pat tikisi, kad blizgusis metalas metus užbaigs ties 2,5 tūkst. JAV dolerių lygiu. Banko vertinimu, kitais metais bus viršytas 3 tūkst. JAV dolerių už unciją lygis. Sidabro kaina šiais metais turėtų siekti 30 JAV dolerių už unciją.
Kito JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ strategai savo ruožtu tikslinę aukso kainą šių metų pabaigai pakėlė nuo 2,3 tūkst. iki 2,7 tūkst. JAV dolerių už unciją. Bankas prognozuoja, kad sulauksime palūkanų mažinimo iš FED. Jų vertinimu, vėl turėtų padidėti investicijos į investicinius aukso fondus, kurie, kaip buvo minima, pastaraisias metais pardavė daugiau aukso nei pirko. Tarp apžvelgiamų šešių bankų kainų prognozių, vidutinė tikslinė aukso kaina siekia 2,48 tūkst. JAV dolerių už unciją, t.y. 6,4% aukščiau nei straipsnio rengimo metu buvo mokama biržoje.
Auksas investiciniame portelyje
Investicijų valdytojai rekomenduoja investuotojams savo portfeliuose auksui ir su auksu susijusioms alternatyvioms investicijoms skirti iki 10% viso portfelyje esančo turto vertės. Nors kaip rodo istorija (tiek trumpo, tiek ilgesnio laikotarpio) auksas yra geras instrumentas strategiškai diviersifkuoti portfelį ir alokuoti dalį turto mažiau su akcijomis ar obligacijomis koreliuojančioje turto klasėje, tačiau būtina atsiželgti ir prisiminti, jog auksas iš savęs negeneruoja jokios realios investicinės grąžos. Norintiems srauto ir iš šios investicijų dalies, galima dairytis į aukso kasyba ar perdirbimu užsiimančias kompanijas. Investavimas į akcijas suteiks ne tik kapitalo prieaugio potencialą, bet ir galimybę gauti srautą iš dividendų. Vengiant pavienių akcijų, galima rinktis į aukso kasėjų akcijas investuojančius ETF fondus. Akcijas, investicinius aukso fondus investicijų valdytojai daugiau priskiria taktinei turto alokacijai. Valdant didesnius portfelius, strategiškai verta apsvarstyti ir investicijų dalies nukreipimą į fizinį auksą.
Tarp smulkesnių investuotojų, populiariausiu ir patogiausiu būdu investuoti į auksą, žinoma, yra aukso investiciniai fondai, kurių vienetais prekiaujama viešose vertybinių popierių biržose. Europos biržoje galima rasti daugiau nei 30 skirtingų su fiziniu auksu, aukso ateities sandoriais, aukso kasėjų akcijomis susietų investicinių fondų. Tarp jų, išsiskiria trys didžiausi, t.y. „Invesco Physical Gold“, „iShares Physical Gold ETC“, „Xetra-Gold“.
„Invesco Physical Gold“ – didžiausias pagal valdomo turto dydį, į auksą investuojantis fondas Europos biržose. Valdomas turtas – 13,29 mlrd. eurų. Valdymo mokestis – 0,12% per metus. Trumpinys – “SGLD”. Fondo vienetus tuo pačiu trumpiniu galima įsigyti eurais Amsterdamo ir Milano biržose, arba JAV doleriais Londono akcijų biržoje. Fondo turtas investuotas į fizinį auksą.
Kiti aukso fondai „iShares Physical Gold ETC“ ir ,Xetra-Gold“ panašūs į pirmąjį. Taip pat perkamas fizinis auksas. Nors ir nežymiai, tačiau skiriasi valdymo mokesčiai bei, žinoma, fondus valdančios kompanijos. „iShares Physical Gold ETC“. Valdomas turtas – 12,34 mlrd. EUR. Valdymo mokestis – 0,12% per metus. Trumpinys – “EGLN” / “IGLN”. Prekyba atitinkamai eurais ir JAV doleriais Londono akcijų biržoje.
,Xetra-Gold“ Valdomas turtas – 11,4 mlrd. Eurų. Valdymo mokestis – netaikomas. Trumpinys – “4GLD”. Prekyba vyksta eurais Vokietijos akcijų biržoje.
Didžiausias į aukso kasybą užsiimančių įmonių akcijas investuojantis Europos biržose listinguotas fondas yra „iShares Gold Producers“. Fondas investavęs į daugiau nei 50 kasybos bendrovių. Valdo turtas už 1,4 mlrd. EUR. Tiesa, išsiskiria didesniais valdymo mokesčiais, kurie siekia 0,55% per metus.
Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.