Jau nuo pat senovės auksas visada turėjo ypatingą reikšmę žmonėms. Mituose ir legendose auksas tapo labiausiai paplitęs metalas, nuolatinis dievų kompanionas. Dažniausiai auksas žmonėms asocijavosi su turtu, galia ir jėga. Mitai pasakoja apie daugelį simbolinių daiktų, pagamintų iš aukso. Svarbu tai, kad daugelis senovės tautų auksą visada lygino su saule. Pagal senovės egiptiečių mitus, auksas atsirado iš saulės, kurios lietaus lašai pasklido ant žemės paviršiaus. Senovės egiptiečiams saulės simboliu buvo auksinis veršiukas, kurį anksti ryte pagimdė Nut - dangaus deivė. Iki vidurdienio veršelis bręsta ir tampa jaučiu - dievo Ra įsikūnijimu. Vėlai vakare saulės deivė Nut praryja jautį, o ryte vėl pagimdo aukso veršiuką - Saulę.
Įdomi legenda yra išlikusi apie Izraelio tautos tremtį. Senovės Izraelio žmonės, gavę laisvę ir išvykdami iš Egipto, turėdavo daug aukso, sukaupto ar pagrobto prieš išvykstant. Šis auksas buvo naudojamas išlieti milžiniškai statulai - aukso veršiui, kuris tapo stabas bėgliams. Būtent nuo tada, bet koks daiktas iš aukso, vaizduojantis jautį, laikomas - turtų simboliu.
Žmonės iki šiol žavisi legendiniais Heraklio žygdarbiais. Darydamas savo dvyliktą žygdarbį, Heraklis turėjo nuskinti tris aukso obuolius, kurie augo ant auksinio medžio. Šie auksiniai obuoliai augo žemės krašte, Atlanto sode, kuris laikė ant savo pečių dangaus skliautą. Baigęs šitą labai sunkų ir paskutinį karaliaus Evrisfejaus nurodymą, Heraklis pagaliau gavo laisvę.
Senovės inkams auksas asocijavosi su saulės dievu Inti, kuris paprastai buvo vaizduojamas kaip aukso diskas. Inkų mitologijoje legendinis inkas Manko Kapak išmetė auksinį skeptrą sau po kojomis, kur tas įsmigo į žemę, o toje vietoje įkurė miestą Kuska. Pirmasis inkų valdovas, Manko Kapak vadino save ir savo žmoną Mama Oklo - Dievo Inti saulės vaikais. Griaustinio ir audrų Dievas Toras skandinavų mitologijoje turėjo auksinį magišką plaktuką. Jo pagalba jis gynė žmones prieš gigantus ir monstrus. Jo žmona Siv - vaisingumo deivė - turėjo labai ilgus auksinius plaukus, nukaltus nykštukų. Airių tautosakoje apibūdinamas mitinis padaras - leprekonas. Tai nedidelis kresnas žmogeliukas panašus į nykštuką, bet apsirengęs žaliai. Pagal legendą, kiekvienas leprekonas turi aukso puodą. Žmogus pagavęs leprekoną gali lengvai priversti jį parodyti vietą, kur jis paslėpė savo lobį. Sužinoti, kur saugomas aukso puodas, galima jei kalbėsi su juo neatitraukiant nuo jo akių.
Pas senovės slavus buvo žinoma taikos ir ramybės deivė - Auksinė moteris. Nuostabiąją ir paslaptingai paauksuotą dievaitę iki šiol garbina Vakarų Sibire, Chanti ir Mansi tautos. Šie žmonės tiki, kad jiems padeda deivė, kuri gyveno Sibire prieš daugelį metų, o po mirties virto auksu. Auksinės bobos gaudynės tęsiasi iki šios dienos, vieni ieško mitinės ir neįkainojamos relikvijos, o kiti tiesiog aukso.