Kaip turtas, auksas žmonijai tarnauja bent 5000 metų. Auksas buvo naudojamas kaip mainų priemonė, investicija ir užnugaris piniginei sistemai per aukso standartą. Tačiau nepaisant turtingos aukso istorijos, investicinis auksas net ir šiandien investuotojams apriboja infliacijos, nestabilios akcijų biržos ir politinių įtampų riziką.
Pradėkime nuo paskutiniųjų amžių svarbiausio aukso vaidmens rinkoje – valstybinio užnugario taip vadinamiems Fiat pinigams (tai yra dekretu išleisti valstybiniai popieriniai pinigai, nepadengti aukso atsargomis, nekonvertuojami į auksą ir naudojami tik kaip mainų priemonė, dauguma šiuolaikinių pinigų yra dekretiniai pinigai: eurai, doleriai, juaniai ir kt.). Esant aukso standartui, centriniams bankams spausdinti pinigus (didinti infliaciją) buvo leistina tik atsižvelgiant į aukso kiekį, kurį jie turėjo savo rezerve. 1971 m. tuometinis JAV prezidentas R. Niksonas panaikino šią sistemą (žmonės nebegalėjo išsikeisti aukso į dolerius kaip kad mes šiandien galime dolerius į eurus), auksas nebebuvo laikomas pinigais, kūrėsi jo rinka. Tokia strategija JAV buvo reikalinga sukurti didesnį kiekį resursu padengti karo bei valstybinėms išlaidoms. Visgi, net ir šiandien centriniai ir komerciniai bankai naudoja auksą kaip saugiklį savo kapitalui. Be JAV taikytos politikos, auksas suteikė finansinį prieglobsti ir investuotojams visai neseniai. Nuaidėjus žiniai, jog Jungtinė Karalystė planuoja palikti Europos Sąjunga, aukso kainą per vieną rytą išaugo apie 6,3 %, o to priežastys – itin neakivaizdi politinė ateitis. Investuotojai suskubo investuoti į vieną iš nedaugelio vertę išlaikiusių turtų – auksą.
Pirmiausia ir svarbiausia – auksas apriboja infliacijos riziką. Egzistuoja nusistovėjusi tendencija, jog auksas ir JAV doleris yra atvirkščiai proporcingi: krentant JAV dolerio vertei, aukso vertė kyla. Kai doleris krenta, ne dolerio sistemoje esantys investuotojai investuoja į auksą, taip keldami jo vertė (nereikėtų pamiršti, jog auksas dažniausiai denominuotas JAV doleriu). Idėja itin paprasta: spausdinamų pinigų vertei krentant, žmonės ieško stabilesnių ir svarbiausia apribotų išteklių kaip auksas (papildomo aukso sukurti neįmanoma, o pinigų prispausdinti galima be ribos). Taigi, infliaciniais laikotarpiais investuotojams ypač svarbu dalį savo kapitalo investuoti į auksą, taip palaikant ar net padidinant kapitalo vertę.
Pakalbėkime apie finansuose vaizdų terminą turintį įvykį – juodąją gulbę. Juodoji gulbė yra įvykis, kurio tikimybė yra maža, tačiau, jei jis įvyks, jo pasekmės bus žlugdančios. Paimkime Fukušimos nelaimę Japonijoje. Po atominio reaktoriaus avarijos, visa Japonija nugrimzdo į gilią recesiją. Kitas pavyzdys būtų Kečiupo infliacija. Turbūt visi esame patyrę susierzinimą, kai po intensyvaus kečiupo buteliuko plakimo, netikėtai jis išsiveržia be jokio perspėjimo. Deja, bet taip gali įvykti ir su infliacija. Staiga pakilus prekių kainoms, žmonės nelaukdami mėnesio galo skuba įsigyti jų, verslininkai tuo naudodamiesi dar labiau pakelia prekių kainas, kas galiausiai virsta bjauriu, save maitinančiu procesu – hiperinfliacija. Nors juodųjų gulbių neįmanoma prognozuoti, nors jų tikimybė yra maža, kiekvienas žmogus turėtų pasverti tokio įvykio žalą savo kišenei. Dalį savo turto investavus į auksą, investuotojas gali jaustis saugesnis, nes tokių įvykių metu aukso vertė dažniausiai išauga ir palaiko turto vertę.
Nors ir rekomenduojama, jog kiekvieno investuotojo 25 % investicijų portfelio sudarytu auksas, reikėtų paminėti ir kai kuriuos aukso kaip investicijos trūkumus. Be niuansų kaip fizinio aukso saugojimas ir priežiūros poreikis, auksas turi alternatyviąsias sąnaudas, kitaip tariant, jūsų turtas pasilieka aukso pavidalu ir negali būti akimirksniu panaudotas kitom investicijom, prekėm ar paslaugom nusipirkti. Visgi, šis trūkumas būdingas bet kokiai kitai investicijai, tačiau yra labiau išreikštas investiciniame aukse dėl to, jog jis yra fizinė investicija.
Nėra iki gali aišku, iš kur kyla aukso vertė. Įspūdingai, šis taurusis metalas, net ir XXI a. atlieka svarbų vaidmenį finansinėje rinkoje. Be to, jog auksas pasižymi gilia socialine verte dėl savo grožio ir spindesio, be to, jog tai kultūrinis ir istorinis socialinės galios simbolis, auksas apriboja infliacijos rizika, suteikia stabilumo esant politinei įtampai bei gali apsaugoti nuo netikėtų, tačiau griaunančių finansinių juodųjų gulbių.