Pirmykščiai žmonės auksą rasdavo nuo neatmenamų laikų. Smėlyje, upės ar upelio dugne žmonės rasdavo geltonus akmenukus, kurie nuostabiai žėrėdavo saulės spinduliuose ir dėl nepaaiškinamos priežasties nesinorėdavo jų išmesti. Jau tada jie palaipsniui pradėjo suprasti šio dieviško metalo unikalumą ir retumą. Kadangi „saulės“ akmenys pasitaikydavo retai, žmonės juos pasilikdavo sau ir nešiodavo kaip papuošalą ar talismaną. Tokie papuošalai ir talismanai buvo padaromi be ugnies pagalbos ir nelydant aukso, nes jis yra labai kalus metalas.
Tikslingai aukso išgavimu žmonės pradėjo užsiimti apie 6 tūkstančius metų prieš mūsų erą. Egiptas tapo pirma auksą išgaunančia valstybe. Senovės Egipte aukso telkinys, kuris buvo tarp Raudonosios jūros ir Nilo - Nubijoje, laikomas seniausiu. Iš viso šis telkinys davė pasauliui apie 6 tūkstančius tonų aukso.
Senovės Graikijoje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni aukso gabalėliai likdavo vilnose.
Viduramžiais išmokta išgauti auksą iš rūdų amalgaminiu būdu (naudojant gyvsidabrį).
XIX a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus – tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas onitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse.
Šių dienų išgavimas
Auksas iškasamas maždaug 70 šalyse, bet didžiausi aukso klodai yra Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir Rusijoje.
Paskutiniais metais aukso išgavimas pasaulyje siekė 3 000 tonų per metus. Praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje PAR buvo lydere tarp valstybių, išgaunančių auksą. Per metus iškasdavo apie 1 000 tonų aukso, kas sudarė 80% pasaulyje išgaunamo aukso. Šiomis dienomis PAR išgauna tik 4,7% ir kas metus šis procentas mažėja. 2015 metais PAR išgavo 140 tonų aukso, tai dešimčia tonų mažiau nei 2014 metais. Šių dienų aukso išgavimo lyderė yra Kinija, per 2015 metus buvo išgauta 490 tonų aukso. Jau 16 metų paeiliui Kinija didina gavybos kiekius.
2015 metų Top 10 šalių išgaunančių auksą:
1) Kinija – 490 t.
2) Australija – 300 t.
3) Rusija – 242 t.
4) JAV – 200 t.
5) Kanada – 150 t.
6) Peru – 150 t.
7) PAR – 140 t.
8) Meksika – 120 t.
9) Uzbekistanas – 103 t.
10) Gana – 85 t.
Per 175 metus aukso išgavimas išaugo daugiau nei 100 kartų.
Šiuolaikinė aukso kasyba yra bendras daugelio profesijų žmonių darbas, kurie dalyvauja žvalgyboje ir aukso telkinių plėtroje. Yra penki pagrindiniai pasirengimo aukso gamybai etapai:
1) pirminis tyrimas ir lauko ribų apibrėžimas.
2) metalurgijos pavyzdžių analizė ir ekonominiai skaičiavimai.
3) telkinio infrastruktūros vystinas, jo paruošimas eksploatacinei veiklai.
4) auksinių telkinių pirkimas arba nuoma.
5) modernios gavybos įrangos diegimas.
Auksas šiandien išgaunamas daugiausia iš išsiskiriančių sąnašų arba giliai po vandeniu.
Sąnašynų auksas yra kasamas daugiausia hidrauliškai arba naudojant dragą. Hidraulinio metodo esmė yra ta, kad esant aukštam vandens slėgiui, išplaunamos uolėnos atsiskiria nuo aukso. Draga yra klestintis kasybos ir mineralų apdorojimo įrenginys, susidedantis iš kaušelių sistemos, kuri pakelia iš vandens telkinių uolienas, kurios yra nuplaunamos, o auksas nusėda.
Šiandien, auksas dažnai išgaunamas iš rūdų, kuriose pagrindinės naudingosios iškasenos yra spalvotieji metalai, pavyzdžiui, tokie kaip sidabras, varis, cinkas, švinas. Šiuo atveju, gamybos sąnaudos gali būti žymiai mažesnės ir priklauso nuo išgauto metalo kainos.
Išgavimo perspektyvos
Auksas kasmet tampa vis sunkiau išgaunamu ir deficitiniu metalu. Šiuo metu visame pasaulyje liko gana nedaug telkinių su pakankamai dideliais ir lengvai prieinamais aukso ištekliais. Nors Pietų Afrikoje ir Australijoje periodiškai atrandama vis naujų aukso rūdų telkinių, bet per tam tikrą laiką jie bus išsemti. Vakarų įmonių prognozė yra gana pesimistinė - po 50 metų aukso atsargos, kurios yra žemėje, bus beveik visiškai išnaudotos.
Kadangi auksas po truputį baigiasi, tai ateityje turėsime išgauti brangų metalą iš giliai stūgstančių telkinių, o tam bus reikalingos naujos technologijos. Tradicinė gavyba, naudojant gravitacinį metodą netrukus taps neveiksminga. Ateityje svarbi tendencija aukso kasyboje bus pagerinti hidraulinio giluminio tipo metodą.
Neseniai mokslininkai padarė atradimą, galintį padaryti perversmą aukso kasyboje. Jie rado būdą, kaip išgauti auksą su kai kurių pirmuonių rūšių pagalba. Mokslininkai atrado gyvų ląstelių galimybę akumuliuoti įvairius metalus ir nustatė, kad kai kurios grybų ir bakterijų rūšys gali kaupti auksą. Šis perspektyvus aukso kasybos metodas vadinamas bakterijų išplovimu.
Kadangi auksas, skirtingai nuo kai kurių kitų gamtos išteklių, pavyzdžiui, naftos ir dujų nėra suvartojamas ir nuolat kaupiasi, ateityje daug dėmesio bus skiriama aukso perdirbimui. Pagrindinis perdirbamo aukso šaltinis ir toliau bus aukso laužas iš juvelyrinių dirbinių. Visa tai bus vėl pakartotinai perdirbdama ir taip periodiškai pasipildys pasaulio aukso atsargos.
Šiandien Žemės pluta yra labai mažai ištirta, o beveik visas aukso kasyklų pasiektas gylis yra ne didesnis kaip 2 km. Tikėtina, kad didesniame nei 10 km gylyje laukia dar neatrasti aukso klodai.
Šiuolaikinės technologijos kol kas negali suteikti galimybės eksplotuoti tokius gilius aukso telkinius, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje negalima paneigti šios galimybės.