Auksas ir religija visada buvo simboliškai susiję daugybėje civilizacijų nuo antikos iki šių dienų. Nuo religinių meno kūrinių iki religinės simbolikos auksas yra unikalus, nes tarp metalų užima centrinę vietą pasaulio religijose, o jo asociacija su dieviškąja sfera – nepaneigiama.
Šventiniu Kalėdų laikotarpiu verta pamąstyti ir prisiminti apie aukso svarbą religijoje. Krikščioniškoje tradicijoje auksas pasirodo pasakojime apie Kalėdas ir jų ryšį su Kristaus gimimu Betliejuje. Pasak Biblijos, kai Jėzus Kristus gimė Betliejuje, grupė išminčių (Magi) atvyko iš Rytų švęsti ir garbinti Kristaus gimimo, atsinešdami dovanų aukso, smilkalų ir miros. Aukso dovana buvo turto ir galios simbolis, bet, pasak religijotyrininkų, ir Kristaus karalystės Žemėje simbolis.
Išties, visoje Biblijoje auksas minimas dažnai – nuo pirmosios knygos (Pradžios knygos) iki paskutinės knygos (Apreiškimas Jonui) ir visur tarp jų. Pavyzdžiui, Pradžios knygoje minimos 4 upės, ištekančios iš Edeno sodo, iš kurių viena, Pišonas, „vingiuojanti per visą Havilos kraštą, kuriame yra aukso“ (Per 2:11). O Apreiškimų knygoje Naujosios Jeruzalės aprašymas apibūdinamas kaip „miesto gatvės grynas auksas, tarsi vaiskus stiklas“ (Apr 21:21).
Nors Biblijoje auksui priskiriama didelė vertė ir jis dažnai vadinamas vertingiausia medžiaga žemėje ir didžiausia turto forma, jis taip pat gretinamas su dvasine verte, kad būtų parodyta, jog aukso dvasinė vertė yra didesnė už bet kokią jo materialinę vertę. Pavyzdžiui, Ps 119:127 psalmėje sakoma: „Tikrai aš branginu tavo įsakymus / labiau už auksą – labiau už gryną auksą.“